Biblioteka

VĖJAURAUPIAI

Vėjaraupiai (varicella) – tai Varicella-zoster viruso sukelta ūminė užkrečiama odos ir gleivinių liga.

Epidemiologija. 90 proc. ligonių suserga iki 10 m. amžiaus, 5 proc. – vyresni negu 15 m. amžiaus. Inkubacinis laikotarpis yra 14 dienų, gali būti 10-23 dienos.

Etiologija. Sukėlėjas – Varicella-zoster virusas. Užsikrečiama oro-lašiniu būdu. Nuo paciento galima užsikrėsti prieš kelias dienas, iki jį ima berti.

Klinika. Prodrominiai reiškiniai: galvos skausmas, nesunkus 2-3 dienų negalavimas. Iš pradžių atsiranda truputį niežtinčių raudonų dėmelių, vėliau susidaro papulių, pūslelių, apsuptų raudonu lankeliu (284 pav.). Per 8-12 val. pūslelė virta pūlinėliu, jo centras gali įdubti, vėliau pasidengia kraujingu šašeliu. Po 1-3 savaičių šašelis nukrinta ir lieka įdubęs randelis. Karščiuojama nedaug.

Lokalizacija. Iš pradžių apima veidą, galvą, liemenį ir galūnes. Dažnai išplinta ir burnos, gerklų, nosies, akių ir kitose gleivinėse.

Komplikacijos. Tai prisidėjusi stafilokokinė, streptokokinė infekcija, plaučių uždegimas, encefalitas.

Eiga. Liga praeina negydoma, tačiau JAV vienas iš 50 000 vaikų ir 15 iš 50 000 susirgusių suaugusiųjų miršta nuo komplikacijų.

Laboratoriniai tyrimai

Citologija. Tepinėliuose iš pūslelių ir pūlinėliu turinio ir dugno, nudažytuose Gimzos būdu, yra gigantinių ir daugiabranduolių ląstelių.

Imunologija. Tiesioginės imunofluorescencijos būdu nustatomas Varicella-zoster virusas.

Bakteriologija. Medžiaga imama 3-10 ligos dieną iš išbertų vietų ir sėjama į žmogaus fibroblastų vieno sluoksnio terpę.

Serologija. Varicella-zoster antikūnai ir jų titras nustatoma tiriant kraujo serumą.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir Tzancko mėginio. Reikia skirti nuo išplitusios pūslelinės, juostinės pūslelinės, impetigos.

284 pav. Vėjaraupiai

 

Kategorijos, Virusinė liga, vėjaraupiai