Biblioteka

ODOS PIGMENTINIŲ DĖMIŲ GYDYMAS

Verkiių klinika, Vilnius 23 000 00

Visų odos fototipų (I -VI)  sveikos odos spalva yra tolygi  – normochromiška. Odos spalvos netolygumai apibūdinami dischromijų terminu, o pastarosios skirstomos į hiperchromines, tamsios spalvos ir hipochromines, šviesias odos dėmes. Odos spalvos pasikeitimus gali lemti įvairios priežastys: 

  • odos kraujagyslių patologiniai pokyčiai (navikai, rožinė, išsiplėtimas ir kt.);
  • odos pigmentinių ląstelių melanocitų ir pigmento melanino koncentracijų svyravimai;
  • mišrios priežastys.

Išnykus odos pigmentinėms ląstelėms, melanocitams, o tuo pačiu ir jų gaminamam pigmentui melaninui, stebima odos depigmentacija, sumažėjus pigmento kiekiui – hipopigmentacija, o jo padaugėjus – hiperpigmentacija. Odos hiperpigmentacinės būklės smulkiau skirstomos pagal melanino pasiskirstymą odos sluoksniuose į epidermines, dermines ir mišrias (kombinuotas).

Melanino pasiskirstymo odoje gylio nustatymui literatūroje rekomenduojama Vudo lempa, geriau šiam tikslui pasinaudoti dermoskopija – melanino spalva priklauso nuo melanocitų išsidėstymo vietos: retikulinėje ir papilinėje dermoje jis pilkšvai melsvas, jungties srityje rusvų atspalvių, o epidermyje – tamsus, juodas.

Hiperpigmentacijos gylio nustatymas yra vienas iš svarbiausių jų gydymo etapų, lemiančių gydymo taktikos ir priemonių pasirinkimą.

Klinikinėje praktikoje dažniausios yra šios hiperpigmentinės būklės:

  • strazdanos (ephelides);
  • lentigo dėmės (lentigo solaris);
  • použdegiminė hiperpigmentacija;
  • melazma (melasma, chloasma).

Strazdanos būdingos I ir II-o odos fototipų pacientams, gydomos retai. Lentigo dėmės, hiperpigmentuotos makulės, reikšmingos tuo, jog per 15 – 20-ies  metų laikotarpį jose gali išsivystyti lentigo maligna melanoma, reta odos vėžio forma. Profilaktikai ir ankstyvai piktybinio naviko diagnostikai geriausiai pasitarnauja skaitmeninė fotodermoskopija.

Po 20-ties metų lentigo dėmėje, kairiajame skruoste išsivysčiusi  lentigo maligna melanoma, reta odos vėžio forma. A – apžvalginis, B – "makro" ir C – dermoskopinis vaizdai. Dermoskopija – šiuo atveju yra labai informatyvus ankstyvos diagnostikos metodas, jo dėka galima anksti pastebėti lentigo dėmės supiktybėjimo požymius  

  

Kairio skruosto lentigo dėmėje po 15-os metų išsivysčiusi lentigo maligna melanoma, reta odos vėžio forma. A – apžvalginis, B – "makro" ir C – dermoskopinis vaizdai. Dermoskopija – šiuo atveju yra labai informatyvus ankstyvos diagnostikos metodas, jo dėka galima anksti pastebėti lentigo dėmės supiktybėjimo požymius 

 

Použdegiminė hiperpigmentacija išsivysto ir būna ryškiausia IV-VI odos fototipų pacientams po endogeninių ar egzogeninių veiksnių sukelto odos uždegimo.

Kairėje II-as fototipas ir skruosto použdegiminė hiperpigmentacija, likusi po spuogų (acne), o dešinėje – žymiai intensyvesnė hiperpigmentacija V-o fototipo odoje (p. T. Fitzpatrick, 1978)

Ji klasifikuojama remiantis vizualiniais ir dermoskopiniais kriterijais į:

  • židininę;
  • difuzinę;
  • epiderminę;
  • dermos;
  • mišrią.

Bene dažniausiai ji stebima odos spuogų ir uždegimų atvejais.

Moterys dažnai skundžiasi lėtinėmis, progresuojančiomis veido odos hiperpigmentinėmis dėmėmis,  deja, šie nusiskundimai nepelnytai ignoruojami. Bene dažniausia tokio pobūdžio hiperpigmentacijų priežastis yra melazma. Šios ligos priežastys nėra aiškios, tačiau neabejotinai susiję su gaunama  ultravioletinių spindulių doze ir lytinių hormonų pusiausvyra. Pastebėta, jog liga prasideda ar paūmėja nuo hormoninės kontracepcijos, nėštumo. Veido hiperpigmentuotos dėmės dažniausiai  aptinkamos kaktoje, skruostuose, būna simetriškos ar asimetriškos, o spalvos intensyvumas priklauso nuo odos fototipo: tamsesnių fototipų odoje (IV-VI), hiperpigmentacija intensyvesnė.

Melazma: hiperpigmentinė dėmė kaktoje, dešinio smilkinio sr. (pažymėta punktyru)

Melazmos intensyvumo ir gydymo rezultatų vertinimui

vadovaujamasi MASI ( Melasma Area Severity Index) indeksu (Kimbrough-Green CK et al., 1994).

  • Odos hiperpigmentacijos  gydymo metodai skirstomi į: medikamentinius;
  • procedūrinius;
  • maskuojamuosius (komufliažinius);  
  • kombinuotus.

Verkių klinikoje siekiame, jog pasirenkamas terapijos metodas pacientui būtų saugus ir veiktų įvairias odos pigmento melanino sintezės (melanogenezės)  grandis.

Žemiau pateikiame pacientų, gydytų dėl įvairaus pobūdžio odos dischromijų, rezultatus.

A – použdegiminė hiperpigmentacija, likusi po lazerinės procedūros dešiniajame skruoste, B – použdegiminė hiperpigmentacija išgydyta kombinuota terapija (medikamentine ir cheminiu pilingu) 

  

A – pakinklio srities použdegiminė hiperpigmentacija, likusi po gydymo lazeriu, B – išgydyta medikamentine terapija

A – d. skruosto lentigo dėmės, gydyta konservatyviai, medikamentine terapija, B – 6 sav. nuo gydymo pradžios

A – d. skruosto melazma, gydyta kombinuotai: vaistais ir paviršiniais cheminiais pilingais Jessner tirpalu, glikolio (AHA) ir salicilo (BHA) rūgštimis, C – 8 sav. nuo gydymo pradžios

A – daugybiniai dischromijos židiniai dėl fotosenėjimo, B – pacientė po dischromijų gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%

A – odos fotosenėjimas (IIIo p. R. Glogau, 1994) daugybiniai dischromijos židiniai, B – pacientė po gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%

A – odos fotosenėjimas (IVo p. R. Glogau, 1994) daugybiniai dischromijos, aktininės keratozės židiniai; B – pacientė po kombinuoto gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35% ir  paviršine fotodinamine terapija (PFDT)

Daugybiniai dischromijos židiniai dėl plokščių veido karpų. Vaizdas iš priekio 

Daugybiniai dischromijos židiniai dėl plokščių veido karpų. Abu šoniniai vaizdai

Daugybiniai dischromijos židiniai dėl plokščių veido karpų, pacientė pacientė po kombinuoto gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%. A – iki, B – po gydymo 

 

Daugybiniai dischromijos židiniai dėl plokščių veido karpų, pacientė pacientė po kombinuoto gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%. A – iki, B – po gydymo  

Daugybiniai dischromijos židiniai dėl plokščių veido karpų, pacientė pacientė po kombinuoto gydymo cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%. A – iki, B – po gydymo  

 

A – k. skruosto lentigo dėmės, gydyta kombinuotai: konservatyviai, medikamentine terapija ir cheminiu pilingu trichloracto rūgštimi (TCA) 35%, B – 2 sav., C – 6 sav., D – 8 sav. nuo gydymo pradžios

Bet kurios kilmės odos hiperpigmentacijų gydymo sėkmė priklauso nuo sąmoningo gydytojo pateiktų rekomendacijų laikymosi ir pilnavertės apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių.

 

 

 

© Dr. Laimonas Jazukevičius, 2011

Hiperpigmentacija, Kategorijos, Pigmentinės dėmės