Mikroadatinė terapija – moderni, sparčiai populiarėjanti estetinės medicinos procedūra. Jos metu mikroadatomis subadomas (perforuojamas) odos paviršius, sukuriami daugybiniai kanalai (kapiliarai), pagerinantys įsiurbiamąsias (absorbcines) savybes, o gausios mikrotraumos per sudėtingą, daugiapakopį „uždegiminio kaskado“ mechanizmą stimuliuoja odos regeneraciją, jos baltymų – kolageno ir elastino gamybą, šiai estetinės medicinos procedūrai prigijęs ir „indukcinės kolageno terapijos“ terminas.
Žinių apie adatinę terapiją yra išlikę nuo seniausių laikų. Adatos naudotos senovės kinų medicinoje – akupunktūroje, nesudėtingose chirurginėse operacijose. Aštuntajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje mikroadatomis bandyta įterpti vaistines medžiagas į dermą. Vaistams sunkiausiai įveikiamas barjeras yra odos raginis sluoksnis, todėl bandyta šią kliūtį apeiti odos paviršių subadant nejudamai prie metalinių plokštelių pritvirtintomis tuščiavidurėmis 0,1 mm ilgio mikroadatomis. Šis vaistų įterpimo būdas tapo šiuolaikinės estetinės medicinos „odos antspaudo“ (dermastamp – angl.k.) metodikos prototipu, tai statinės mikroadatinės terapijos pradžia. Lygiagrečiai vystėsi ir dinaminės mikroadatų metodikos. 1992 m. Dr. Adrianna Schreibner (Beverly Hills, JAV) eksperimentavo gydydama hipopigmentuotus randus mažų galingumų lazerine energija. Savo bendradarbei Margot Schweifler, permanentinio makijažo specialistei, ji pasiūlė minėtos patologijos gydymui panaudoti randų tatuiravimą sausa adata.
|
Dr. Philippe Simonin |
Metodą tobulino Dr. Kristanne Matzke ir Sheryle Taffolla, o 1994 m. aprašė šveicarų dermatologas Dr. Philippe Simonin, pavadindamas jį elektroridopunktūra (ERP). EPR buvo naudojama odos atnaujinimo procedūroms bei fibrozinių ir atrofinių randų gydymui. Apibendrinus 600 pacientų gydymo rezultatus paaiškėjo, jog odos atnaujinimo pacientų grupėje būklės pagerėjimo, po dešimties procedūrų, pasiekta 75%, o randų gydymo (po 5-6 procedūrų) – 60% pacientų. |
|
Andre Camirand (1939 – 2010) |
1997 m. mikroadatinės adatų terapijos metodą estetinėje medicinoje išpopuliarino kanadietis plastikos chirurgas Dr. Andre Camirand, pirmasis supratęs odos mikrotraumavimo reikšmę ir veikimo mechanizmus. Šis autorius sukūrė dinaminės mikroadatinės terapijos teorinius pagrindus, pateikė įtikinamų terapijos rezultatų. |
| Pažymėtina, jog visi aukščiau paminėti autoriai mikroadatinei terapijai naudojo tatuiravimo metodikas vienetinėmis adatomis, todėl gydomosios procedūros trukdavo ilgai, galėjo būti pritaikomos nedideliuose odos plotuose. | |
|
Dr. Desmond Fernandes |
1999 m. Dr. Desmond Fernandes (P. Afrika) sugrįžo prie statinės mikroadatų terapijos, San Franciske (JAV) vykusioje estetinės medicinos konferencijoje pademonstravęs mikroadatinės terapijos įrankį – apvalią platformą su dvidešimt penkiomis nejudamai pritvirtintomis 1-2 mm ilgio mikroadatomis. Geriausiu metodo efektyvumo liudininku yra pats autorius: nuotraukoje Dr. D. Fernandes po daugiau kaip 50 – ies sau atliktų procedūrų, jam septyniasdešimt metų. |
|
Horst Liebl |
Sekančiais metais vokiečių išradėjo Horst Liebl pateiktas pasiūlymas prilygo perversmui: mikroadatos, buvo išdėstytos besisukančio cilindro paviršiuje, o prietaisas pavadintas dermaroleriu (Dermaroller™). Mikroadatinės terapijos procedūros paspartėjo, pradėtos naudoti dideliuose odos plotuose, tai išplėtė metodo pritaikymo galimybes. Išradimas užpatentuotas 2003 m.. |
Nūdienos mikroadatinėje terapijoje galime išskirti dvi pagrindines kryptis – statinę ir dinaminę. Statinės mikroadatinės terapijos įrankiuose adatos būna nejudamai išdėstytos įvairaus dydžio platformose, kurioms prigijo bendrinis „dermastamp“ pavadinimas. Dinaminės mikroadatinės terapijos įrankiuose adatos, kurių skaičius svyruoja nuo 6 iki 540, išdėstomos ant besisukančių, mechaniškai odos paviršiumi judančių cilindrų, vadinamų dermaroleriais. Adatos gali būti išdeėstomos ir elektrinių prietaisų: – dermo- ar mezopenų specialiuose antgaliuose, kuriuose procedūros metu galima kaitalioti adatų skverbties gylį nuo 0,25 iki 2,5 mm ir judėjimo dažnį. Dermapenas estetinėje medicinoje pradėtas naudoti 2011 m., o 2012 m. JAV buvo nominuotas kaip progresyviausia metų estetinės medicinos inovacija.
Dermaroleris
Mezopenas
2006 m. Dr. Laaf ir Dr. M. Scwarz (Freiburg, Vokietija) morfologiškai tyrinėdami dermaroleriu paveiktą odą nustatė, jog po procedūrų praėjus 6-8 savaitėms, naujų kolageno ir elastino skaidulų padaugėja nuo dviejų iki dešimties kartų ir pavadino šį reiškinį „kolageno indukcija“.
Mikroadatinė terapija, skirtingai nei dauguma kitų estetinių odos atnaujinimo procedūrų, nežaloja ir nepašalina odos raginio sluoksnio, o tik jį subado (perforuoja). Ši procedūra ne tik tiesiogiai stimuliuoja odos baltymų kolageno ir elastino gamybą, tačiau ir žymiai pagerina terapinių ar mezoterapinių medžiagų skverbtį. Tyrinėjant perkutaninę gydomųjų medžiagų absorbciją paaiškėjo, jog pro odos raginį sluoksnį prasiskverbia tik 3%, o mikroadatinė terapija skverbtį padidina iki 80%.
Pirminis procedūros efektas stebimas po kelių dienų ir priklauso nuo panaudotų mezoterapinių mišinių sudėties, o ilgalaikiai rezultatai pasiekiami po 6 – 18 mėnesių ir susiję su mikroadatine terapija sukeliamo „uždegiminio kaskado“ reiškiniu.
Mikroadatinė terapija turi ir kitų privalumų:
· Tinka visiems odos fototipams ir paviršiams;
· Yra neskausminga – mikroadatinės terapijos procedūros nuskausminamos odos paviršinių anestetikų okliuzinėmis 40 – 60 min. trukmės aplikacijomis;
· Nedidina odos jautrumo ultravioletiniams saulės spinduliams;
· Nesukelia odos hiperpigmentacijos;
· Gali būti naudojama po lazerinių ir cheminio pilingo procedūrų – pastarųjų procedūrų sukeltų komplikacijų gydymui ar terapinio efekto sustiprinimui;
· Poprocedūrinis laikotarpis įprastai būna nekomplikuotas (gali būti jautresnė, paraudusi oda), trunka 1-3 dienas. Šiuo laikotarpiu vadovaujamasi gydytojo pateiktomis rekomendacijomis: pirmą parą oda nuplaunama šiltu vandeniu, nusausinama, naudojami gydytojo skirti antiseptikai ir kt. preparatai. Makijažą galima naudoti po procedūros praėjus dviems paroms.
Mikroadatinės terapijos procedūros naudojamos daugelio estetinės medicinos problemų sprendimui:
· Odos atnaujinimo procedūroms
◦ turgorui pagerinti, odos suglebimui mažinti;
◦ odos paviršiaus faktūros tobulinimui;
· Odos raukšlių, atrofinių ir hipertrofinių randų, strijų naikinimui;
· Celiulito ar ribotų riebalų sankaupų gydymui;
· Odos hiperpigmentacijų gydymui;
· Plaukų slinkimo gydymui.
Mikroadatinė terapija nenaudojama:
· Pacienčių nėštumo ir žindymo laikotarpiais;
· Odos onkologinių, virusinių ir infekcinių ligų,gydymui;
· Keloidinio randėjimo atvejais;
· Pacientams vartojant kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, esant alergijai paviršiniams odos anestetikams.
Verkių klinikoje mikroadatinės terapijos procedūros atliekamos dermaroleriais ar mezopenais. Procedūros eigą galite pamatyti filmuose.
Mikroadatinės terapijos procedūrų rezultatai
© Dr Laimonas Jazukevičius, 2013
